- rūstus
- rūstùs, rūsti̇̀ bdv. Rūstùs ir pavydùs žmogùs.
.
.
rūstus — rūstùs, ì adj. (3) K, (4) Škn, rūstus, i (1) LKGI536(Snt), Dk 1. SD61, Q622,645, Lex110, CII980, H181, R, MŽ460, I, N piktas, žiaurus: Rūsčią gavau anytėlę, nemalonus nė bernelis JV993. Tai labai šaunias mošeles radau, tai labai rūsčią anytą… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūštus — rūštùs, ì adj. (3) žr. rūgštus 1: Rūštì grūšė Zt. rūštù n.: Nerūštù sa visu LKKXV282(Zt) … Dictionary of the Lithuanian Language
rūsti — rūstùs, rūsti̇̀ bdv. Rūstùs ir pavydùs žmogùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
kietas — kietas, à adj. (3) J; SD46,190,375, R 1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas, nesumaigomas; pršn. minkštas: Kietì kūnai (fiz.) NdŽ. Kietà malka K. Aš valdovas žalio šieno, mano dalgis kieto plieno P.Cvir. Kietas kaip titnagas LTR.… … Dictionary of the Lithuanian Language
laužyti — laužyti, o, ė tr. K, J; R 1. iter. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus (sov.) sp. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes JD373. Ei, laužė laužė lendrių skietužį… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabūgti — intr. 1. R pabijoti, pasibaisėti, nusigąsti: Ans pabūgo važiuoti, t. y. pabijojo J. Aš šiandien pabūgau lytaus ir į miestą nenuvažiavau Gr. Ko tu pabūgai? K. Kasė pinigus, bet pabūgo Sv. Pati net pabūgusi savo sapnų Mair. O ko pavytot, žalios… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstas — rūstas, à adj. (3) K, I, NdŽ, Grv, Vn; SD98, H181 1. žr. rūstus 1: Ant alkūnės pasirėmęs, sėdi rūstas, nešnekus Mair. Rūstas karalius nuvedino jį kalinion M.Valanč. Jin pusė aičvaro: visa tokio smarkaus, rūsto pabūdo LKT242(Lnkv). Svečio[je]… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūstumas — rūstùmas sm. (2) K, DŽ, rūstumas (1) Dk; N 1. → rūstus 1: Rūstumè savo kažin ką padarytų Gršl. Ir nei joks rūstumas taip skaudus, kaip moteriškės rūstumas BbSir25,21. Rūstumas Viešpaties smarkus DP99. Dievo rūstums nuosimaldė Mž444. Siautėt… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūsčias — rūsčias, ià adj. (3) 1. žr. rūstus 1: Aš verkiau, kad širdis mano buvo rūsčia, t. y. rūstu ant širdies užejo J. rūsčiai adv.: Rūsčiai atsakiau J. 2. žr. rūstus 5: Rūsčià boba kaip debesis Krš … Dictionary of the Lithuanian Language